Tai per visą Kuršių neriją einančių supustyto smėlio kopų ruožo – Didžiojo kopagūbrio – dalis. Dabartinį vaizdą Angių kalnas įgijo XIX a. pabaigoje, apželdinus šią ir gretimas kopas ir taip sustabdžius smėlio pustymą: 1872−75 m. Angių kalnas apsodintas kalninėmis pušimis. Virš vandens iškilusią kopos dalį sudaro eolinės kilmės smulkiagrūdis smėlis; po juo – jūrinis įvairiagrūdis smėlis, žvirgždo – gargždo nuosėdos, kurios dengia moreninio priemolio pagrindą, slūgsantį 80 m gylyje.